bala

1 balà sf. (2) Al, (4) 1. SD373, K, J, Dsn klampi vieta, dažniausiai su stovinčiu joje vandeniu, pelkė, raistas: Šita balà niekad neišdžiūsta Mrj. Tvykso balà, kur daug vandens J. Vanduo iš balõs KII68. Bãlon (vandenin) nelįstų Lz. Įvažiavau į tokią bãlą, kad ir išvažiuot nebegalėjau Pn. Negi šitoj bãloj ėdamas šienas galia būt! PnmR. Mūsip bãlų nėra Zt. Kur prie gilių balų, ten purienos žydžia NS967. Čia tokia nerami vieta, tokiose bãlose (žemumose) gyvena Gs. ^ Semia pinigus kaip iš bãlos Ds. Žiemą tai nebuvo kiaušinių, o dar tai kaip bãlos Lp. Bãlai esant, kipšo netruks VP8. Balos dega, ką nori, kad kalnai nedegtų Dkš. 2. klanas, valka: Kas čia gryčioj tą bãlą padarė (priliejo vandens)? Rm. Tep sausa, bet kap pliūptelia, tuoj atsiranda bãlos ant kiemo Gs. | Tai valgė, kad ant stalo bãlos stovi Gs. ^ Nei čia tavo šnekta, nei niekas – pliauškini kap jaučias per bãlą Lp. Į bãlą įbridęs, sausas neišeisi Nj. Į bãlą puolęs, sausas nekelsi Šk. Marias perplaukęs, bãloj prigėrė Ds. 3. prk. bloga padėtis, sustingimas: Žmonės pradėjo kilti iš tos vargų ir tamsumo balos rš. | Ar jūs nežinot sodžiaus bãlos (barnių) Lp. | Prisidariau bãlos (bėdos) Lp. Apsiženijau kaip kokioj baloj, pati nesveika, da ir žabala LTR(Ds). 4. prk. ko nors daugybė, begalė: Bala vaikų buvom, mokslų mumis neišleido Šts.

◊ balà bėdõs ne bėda: Tau, sesele, balà bėdõs Jnšk. Man tik balà bėdõs gauti žmonių prie darbo Skr.

bãlą kélti siautėti, šėlti: Prisigėręs patrako bãlą kẽlti Krg.

bãlos kliùnkis; rš sakoma, ką barant, plūstant. balà (jo, jos, jų...) nemãtę (nemãto, nemãtė) tesižinai (sakoma, ką paliekant, duodant, ranka numojant): Balà nemãtę, apsieis i viena Vkš. Balà nemãtę tų ir pinigų Trgn. Balà nemãto, nebepirksiu to cukraus Slm. Balà jo nemãtė – duok, tegu eina sau! Gs.

balà žìno nežinia, niekas nežino: Balà žìno, kas tu per žmogus Vkš. Bala juos žino, kas tokie tie atvykusieji rš.

eĩk bãlų dẽginti sakoma norint atsikratyti: Eik tu balų degint! Dkš. gyvà (visà) balà Šts daugybė: Tų darbų gyvà balà Šn. Laiko tep nėra, o tų reikalų gyvà balà Gs. Šįmet gyvà balà musių, nėra kur pasidėti Jnš. Ryt šieno sauso bus visà balà Ad.

iš bãlos nežinia iš kur (stebintis): Iš bãlos čia tiek tų musių! Sb. | Nu, iš balõs, kad paršeliai atpigę! Šts.

iš bãlos im̃ti (paim̃ti) veltui gauti: Mano pinigai ne iš bãlos paimtì, kad aš tau tiek mokėčiau Skr. Ar čia iš balõs pàimta? Kn. Ar iš bãlos aš im̃su (iš kur gausiu), ka neturu? Gs.

ką bãlai labai daug: Dabar ėdimo jai (kiaulei) ką bãlai – tegu tik ryja Mžš.

kad tavè (jį̃...) balà švelniai keikiant, barantis: Žiu, kad tavè balà, kap išsigandau Gž. Kad tavè balà, kaip gaila vaiko Ukm. Kad jį bala, tą vaiką! Rm. kaĩp į bãlą veltui, tuščiai: Nepasitaręs nusipirko arklį, išmetė pinigus kaĩp į bãlą Jnš.

klim̃pti (įklim̃pti) į bãlą atsidurti keblioje padėtyje: Juo toliau, tuo labiau klimpau į balą rš. Tik prasidėk su jais, tuoj įklim̃psi į bãlą Gs.

kurì balà sakoma, stebintis ar klausiant, dėl ko kas atsitiko ar daroma: Kuri tave bala – ar giltinė smaugia? Sim. kuriõj bãloj kur (reiškiant nepasitenkinimą): Kurioj bãloj teip ilgai užtrukai?! Sb.

palaidà balà

1. netvarka, suirimas: Kai nėr kam gerai prižiūrėt, tai visam gyvenime palaidà balà Gs. Palaidà balà – nežinia, kurio klausyti Dkš.

2. kas nerimtas, pakrikęs, netvarkingas: Mano kaimynas tai toks palaidà balà Mrj. Ta draugija – palaida bala Jnšk.

patì balà

1. daugybė: Suvažiavo pri Kazimiero pati bala viršininkų M.Valanč.

2. prasta vieta gyventi: Nuėjo užkuriom pačion bãlon – nei doro kelio privažiuot nėra Sb.

sùk (tráuk, ma, tegù) jį̃ (ją̃, tavè...) balà sakoma, paliekant ką, nebesirūpinant, ranka numojant: Suk tave bala! M. Trauk jas bala, tas pirštines rš. Ma jį̃ balà, ką iš jo peši Vdžg. Su girtu turėt reikalą, tegù jį̃ balà Pkr.